Birželis Lietuvoje paprastai kvepia pievomis, žydinčiais krūmais, žaliuojančiais medžiais, tačiau mūsų tautos atmintyje yra vienas birželis, kuris taip pat kvepėjo vasara, bet buvo kitoks… 1941 metų birželio 14-osios naktį tūkstančiams Lietuvos žmonių baigėsi įprastas gyvenimas…

Penktadienį Tytuvėnų kultūros centro Mockaičių skyriuje į popietę susirinkome tam, kad prisimintume žmones, kuriems teko išgyventi tremtį, tam, kad išsaugoti jų istoriją, kad pagalvoti, kodėl ši diena vadinama ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Apie tremtį skaitė renginių organizatorė Irena Sabaliauskienė ir bibliotekininkė Irena Grigalaitienė.

Tie, kuriems tremtį teko iškęsti, iki paskutinės gyvenimo minutės neprarado vilties sugrįžti į gimtinę. Daugelis tremtinių pasakojo, kad sunkiausiomis akimirkomis juos gelbėjo prisiminimai apie Lietuvą, viltis neleido jiems palūžti. Šiandien mūsų pareiga – prisiminti. Kol prisimename, tol istorija gyva.

Mockaičių skyriaus informacija